Nesuvalgyti vaisiai keliauja į šiukšliadėžes, vietoje jų moksleiviai pageidauja beliašų. Toks paradoksas tarp rekomendacijų moksleivių maitinimui ir jų norų.

Ne mažesnė prieštara – tarp rūpesčio, kad vaikai mokykloje valgytų kuo sveikiau, ir valgyklas užkariaujančių maisto tiekėjų, siūlančių termosuose atvežto maisto. „Kai nebuvo rekomendacijų, maistas buvo įvairesnis“, – prisipažino Širvintų rajono Galvonų vidurinės mokyklos direktorė Ona Valančienė, kuriai neramu, ar neatskries nurodymas moksleivių maitinimą perduoti kuriam nors į mažųjų valgytojų lėkštes besidairančiam maisto tiekėjui.

Numeris vienas – karbonadas

Neseniai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, patikrinę 835 Lietuvos mokyklų valgyklas, nustatė, kad tik daugiau kaip trečdalis jų atitinka mokinių maitinimui keliamus reikalavimus. Palyginus su praėjusiais metais, sumažėjo mokyklų, turinčių savo maisto skyrius ir gaminančių patiekalus iš savo žaliavų.

Kai kuriose bendrojo lavinimo mokyklose aptikta produktų, kurių sudėtyje yra draudžiamų maisto priedų, nustatyta atvejų, kai mokinių maitinimui buvo naudojami neleidžiami maisto produktai, pavyzdžiui, aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių. Tik 14 proc. bendrojo lavinimo mokyklų valgyklų patiekalų gamybai naudojami ekologiški maisto produktai. Kai kuriose mokslo įstaigose vaikai maitinami termosuose atvežtu maistu.

„Aiškina apie sveiką mitybą, o ką su mokyklų valgyklomis daro? Mano dukra ėjo į mokyklą Vilniuje, dabar persikraustėme į kaimą – visur tas pats, maistą atveža tiekėjai, mokiniai jo nenori. Sriubos nėra, patiekalų skonis kaip pusfabrikačių“, – skundėsi du vaikus auginanti jauna mama.

Alfa.lt pavyko atrasti ne vieną mokyklą, kurioje moksleiviams maistas ruošiamas pačių mokyklų valgyklose. Tik ar jos ilgai išliks?

„Maistą gaminame patys, visos mūsų rajono mokyklų valgyklos priklauso savivaldybei. Džiaugiamės, kad pas mus vis dar tokia tvarka ir klausomės ausis pastatę, ar ji nesikeis.

Valgiaraštį tvirtina Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija. Tik keista politika: visą gyvenimą visi šnekėjo, kad sriubos sveikos, o dabartinėse rekomendacijose vaikų maitinimui jų neliko. Valgyklos maistas vaikams patinka: kai ruošiami bulviniai patiekalai, valgytojų daugiau, numeris vienas – karbonadas. Kiti perka bandeles, sulčių, arbatos. Tai, kas labai jau sveikuoliška, nepopuliaru, mokiniai nemėgsta košių.

Ir žuvies diena jiems – „prastuomenės diena“. Man, kaip šeimininkei, ji atrodo keista: jei būtų mano valia, gamintumėme ir žuvį, ir mėsą, mokiniai galėtų pasirinkti. Dabar turime nemaišyti“, – visas mokyklos valgyklos aktualijas išvardijo Širvintų rajono Gelvonų mokyklos direktorė O. Valančienė.

Širvintų rajono moksleiviai papietauti gali už 4,5–5 litus. Antradienį už tokią sumą jie galėjo sukirsti kalakutienos guliašą su bulvių koše ir morkų salotomis, užsigerti razinų kompotu. Desertui – bandelė ir kriaušė.

„Pas mus nėra brangus maistelis“, – tikino direktorė, pastebėjusi, kad kai kurie vaikai vis tiek mieliau renkasi netoliese esančioje parduotuvėje mikrobangų krosnelėje šildytus kibinus ar čeburekus.

Pedagogė ne kartą girdėjo vaikų klausimus valgykloje: „Kokią čia košę išvirėt?“ Daugelį nustebino grikių košės skonis – moksleiviams jis atrodo neįprastas. Galbūt todėl mažesnių mokinukų tėvai kartais sumoka už jų pietus iš anksto – kai kišenėse švilpia vėjai, telieka vietoje bulvių traškučių rinktis sveikesnį mokyklos maistą.

Rekomenduoti vaisiai keliauja į šiukšliadėžes

Vaisių, daržovių ir kitokio sveiko maisto, kurį ruošia mokyklos virėjos, pakanka ir Joniškio vidurinės mokyklos valgykloje. „Limonadų pas mus nėra, maistu vaikai patenkinti“, – paaiškino direktorė Janina Girulskienė.

Aktualiausia moksleivių maitinimo problema Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai įvardija kokybiško maisto trūkumą. Jei būtų leidžiama rinktis vaikams, valgyklose pakviptų kepamomis picomis ir pyragėliais su mėsa.

„Maistą moksleiviams gaminame patys, vietoje. Kas pusę metų darome apklausas, ar vaikams patinka maistas, ko jie nori. Ko labiausiai nori mūsų mokyklos vaikai? Blynų – keista, bet gal dėl to, kad jie pigesni? Visą laiką nori beliašų, picų, bet jų gaminti ir pardavinėti mokyklos valgykloje negalime.

Sriubą irgi verdame, bet ne visi ją valgo – tai priklauso nuo šeimos įpročių. Vaikai pageidavo daugiau daržovių, į tai atsižvelgėme. Yra ir vegetarams tinkančių patiekalų. Vaisiai? Jų neperka. Pradžioje užsakydavome, bet patirdavome nuostolių, juos tekdavo išmesti“, – apie mokinių valgymo įpročius pasakojo Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos direktorius Valerijus Kuzliakinas.

Nors mokyklos valgykloje valgantys moksleiviai suka nosis nuo vaisių, direktorius įsitikinęs, kad sveikos mitybos reikėtų pradėti mokyti tėvus, o šie vėliau perduos gerąją patirtį atžaloms. „Iš vaikų pasirinkimų valgykloje matyti, kaip šeimoje maitinamasi“, – sakė direktorius V. Kuzliakinas.

Tuo tarpu Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos direktorius Alfa.lt informavo, kad gimnazistų maitinimu rūpinasi ne pati mokykla, o vienas tiekėjų. „Maistą vietoje gamina, tai nors neatšąla. Sriubų yra, moksleiviai valgo, nesiskundžia“, – sakė jis.

Sveikos mitybos mokys švedai

Moksleivių maitinimosi įpročiais susirūpinę specialistai dairosi į užsienio patirtį. Spalio viduryje Šiaurės ministrų tarybos biuras kartu su partneriais rengia projektą „Sveikesnio pasirinkimo link“, kurio metu vaikai Lietuvos mokyklose bus mokomi sveikos mitybos ir maisto gaminimo pagrindų.

„Imtis šio projekto paskatino po pernykštės gripo pandemijos atliktas Lietuvos sveikuolių sąjungos tyrimas. Jo rezultatai parodė, kad 98 proc. Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų turi sveikatos problemų: kasmet serga peršalimo, virškinamojo trakto ligomis, skundžiasi galvos skausmais, yra nejudrūs, – sakė Bo Haraldas Tillbergas, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius. – Šiuo projektu siekiame atkreipti dėmesį į esamas moksleivių maitinimo problemas. Tikimės, jog mūsų žinia ir Šiaurės šalių patirtis pasieks Lietuvos mokyklas ir atsakingas valdžios institucijas bei taps įkvėpimu teigiamiems pokyčiams.“

Savaitę truksiančių praktinių užsiėmimų metu Šiaulių Gegužių progimnazijoje viešės ilgametę profesionalią patirtį vaikų maitinimo srityje turinčios virėjos ir maisto technologės iš Švedijos Karolina Sparring ir Johanna Westman. Dirbdamos kartu su valgyklos personalu jos sukurs ir išbandys naują, sveikos mitybos pagrindus atitinkantį mokyklinį valgiaraštį.