Nutolus naujų metų sutikimo šurmuliui, ramią sausio 5 d. pavakarę, krentant retoms snaigėms prancūziškų bandelių kepyklėlėje tradiciškai buvo atidaryta jaunos fotografės Laimos Bučionytės kamerinė fotografijų paroda „Žiemos išdaigos Upsaloje“.

Parodos pristatyme autorė didžiuojasi esanti druskininkietė ir labai šiltai kreipiasi į miestiečius, teigdama, jog ši paroda tai jos nuoširdi dovana jiems.

Būrelis į atidarymą susirinkusių fotografės artimųjų, fotografijai prijaučiančių druskininkiečių autorę gerai prisiminė iš dar senoje miesto bibliotekoje 2007 m. surengtos pirmosios fotografijų parodos „Mylėk mane”.

Tąsyk gana gausioje fotografijomis parodoje jaunoji autorė stebino žiūrovus jautriais gamtos gyvenimo pastebėjimais, savitu, labai nuoširdžiu žvilgsniu į, anot autorės, „įvairius gamtos padarėlius”, žavėjo sugebėjimu įsižiūrėti į smulkiausias augalijos formas, tarsi kviesdama grožėtis nuostabia Dzūkijos, Lietuvos gamta, gyvūnija, miškais.

Vėliau ši paroda iš Druskininkų keliavo į Vilnių, kur buvo eksponuojama Akropolyje.

Autorė, vaišindama savo pačios keptais, šafranu pagardintais pyragaičiais, santūriai šypsodamasi nedaugžodžiavo, bet prisipažino, kad fotografija jai šalia skaitymo, klasikinės muzikos klausymo yra vienas didžiausių jos hobių, suryjančių daugiausia laiko, o tupinėjimas aplink smulkiąsias gamtos detales jai teikia daugiausiai džiaugsmo.

Skoningai įrėmintose, su išmanymu pateiktose fotografijose daugiausia ankstyvo rudens, žiemos vaizdai – pirmosios šalnos pakąstas lapas, dar švytintis raudoniu, ledo kristalais žibantys žolės stiebeliai, oro burbulai, iki pavasario sustingę lede... Tiek nuotraukos, tiek jų kiek filosofiški pavadinimai - „Žiemos ranka“, „Šaltuos žolynuos“, „Laukimas“, „Šalnai pamylėjus“, „Ledo vaivorykštė“ nuteikia labai maloniai, kviečia ramiems apmąstymams.

Laimos fotografijose žiema negąsdina stingdančiu šalčiu, tai tiesiog gamtos poilsio, ramybės, laukimo metas, kurį autorė pati nuoširdžiai išgyvena, o tik vėliau užfiksuoja savo kadruose. Nors fotografuota Švedijoje, tačiau lygiai tokius pačius vaizdelius galime išvysti ir Ratnyčioje, Švendubrėje ar tiesiog savo kieme. Tačiau kaip tik šis Laimos bruožas matyti, džiaugtis, dalintis su kitais grožiu, kurį matai čia pat, po savo kojomis, ir yra labiausia žavintis jos asmenybėje.

Norą gilintis į gamtos paslaptis Laima patvirtino, kai baigusi Druskininkų „Ryto” gimnaziją 2005 m. įstojo į Vilniaus Universitetą, kur ketverius metus studijavo ekologiją. Vėliau Laima pagal „Erazmus” programą studijuoti buvo išvykusi į Helsinkį, o 2009 m. įstojo į tarptautinę Aplinkos mokslų magistro programą Kopenhagos Universitete, Danijoje.

Šiuo metu Laima studijas tęsia Švedijos žemės ūkio mokslų universitete Uppsaloje, Švedijoje, kur apsigynė savo magistrinį darbą apie biologinės įvairovės svarbą Poveikio Aplinkai Vertinimo (PAV) procesuose. Mergina patenkinta savo mokslais, žiniomis ir patirtimi, svajoja apie darbą, kuris būtų susijęs su aplinkos apsauga. Darbo ruošiasi ieškoti Švedijoje, bet Lietuvos ir Druskininkų užmiršti neketina, čia grįžta bent tris kartus per metus.

Aktyvi mergina šioje parodėlėje pristatė tik nedidelę dalį savo fotografijų kolekcijos - netolimoje ateityje galvoja jau apie naują parodą, o aš žinau, kad joje žiūrovų tikrai netrūks.


Virginijus SUTKUS, "Druskininkų naujienos".