2012 m. Gegužės 22 d., Antradienis,
2011 rugpjūčio 8 08:20, www.lazdijietis.lt 
Jau šiandien, liepos 8 dieną, nuo Vilniaus Valdovų rūmų pasikinkęs Žemaitukų veislės žirgą į Krokuvą išjos dzūkas, vienas geriausių Lietuvos artojų Algirdas Motiejūnas. Per dvi savaites jis su dar 8 raiteliais planuoja įveikti tūkstančio kilometrų atstumą žirgais per Lietuvą, Baltarusiją ir Lenkiją, kol pasieks kelionės tikslą.
Turintis Reindžerio pravardę Algirdas yra vienintelis tarp žygeivių dzūkas.
O A. Motiejūnas yra daugkartinis arimo arkliais varžybų Veisiejuose nugalėtojas ir prizininkas. Dar jis turi agronomo specialybę ir buvęs Lietuvos karininkas pasienietis, bet dabar jo širdis ir kasdienis darbas yra paskirti žirgams. Jis sako, kad ne tas pats yra žirgą išauginti, ištreniruoti, ar tik išsinuomoti trumpam malonumui ir vėl grąžinti į žirgyną.
Žirgininkas Algirdas Motiejūnas iš Salos k. (Lazdijų r.) pernai įgyvendino savo svajonę – nujojo ir pagirdė žirgą Juodojoje jūroje. Jis kartu dar su 8 jojikais tokią kelionę atliko pagerbdamas pergalingo Žalgirio mūšio, kuriam vadovavo Vytautas Didysis, 600 m. jubiliejų. Žygį pavadino ,,2000 kilometrų istorija“ ir norėdamas įrodyti, kad su žirgais žemaitukais galima nujoti 2 tūkst. km ir juos pagirdyti Juodojoje jūroje.
Šiandien prasidėsiančios istorinės lietuvių meilės žygio kelionės Vilnius – Krokuva metu bus aplankyta 21 vietovė. Antrasis žygis, kaip ir pirmasis, organizuotas praėjusiais metais, turi istorinę prasmę. Tokiu būdu bus paminėta Barboros Radvilaitės mirties sukaktis. Prieš 460 metų šiuo keliu Žygimantas Augustas parlydėjo Lenkijos karalienės palaikus į Vilnių
Taigi, tęsdami misiją naujai pažinti Lietuvos istoriją ir bendras šaknis su kaimyninėmis šalimis, šiemet žygio dalyviai ir ryžosi naujam iššūkiui – joti Valdovų keliu, jungiančiu Vilnių ir Krokuvą.
Prieš žygį pasikalbėjome su vieninteliu žygio dalyviu iš Dzūkijos Algirdu Motiejūnu. Kadangi pats Žemaitukų veislės žirgų nelaiko, jam teko pasiskolinti šios veislės žirgą. ,,Iš Vilniaus Riešės žirgyno pasiskolinau 5 metų žirgą, vardu Klavišas. Turėjau su juo vargo, mat., silpnokas buvo, apie 2 savaites treniravomės. Manau, jis atlaikys kelionę“,- sakė optimistiškai nusiteikęs pašnekovas.
Turintis Reindžerio pravardę Algirdas yra vienintelis tarp žygeivių dzūkas.
O A. Motiejūnas yra daugkartinis arimo arkliais varžybų Veisiejuose nugalėtojas ir prizininkas. Dar jis turi agronomo specialybę ir buvęs Lietuvos karininkas pasienietis, bet dabar jo širdis ir kasdienis darbas yra paskirti žirgams. Jis sako, kad ne tas pats yra žirgą išauginti, ištreniruoti, ar tik išsinuomoti trumpam malonumui ir vėl grąžinti į žirgyną.
Žirgininkas Algirdas Motiejūnas iš Salos k. (Lazdijų r.) pernai įgyvendino savo svajonę – nujojo ir pagirdė žirgą Juodojoje jūroje. Jis kartu dar su 8 jojikais tokią kelionę atliko pagerbdamas pergalingo Žalgirio mūšio, kuriam vadovavo Vytautas Didysis, 600 m. jubiliejų. Žygį pavadino ,,2000 kilometrų istorija“ ir norėdamas įrodyti, kad su žirgais žemaitukais galima nujoti 2 tūkst. km ir juos pagirdyti Juodojoje jūroje.
Šiandien prasidėsiančios istorinės lietuvių meilės žygio kelionės Vilnius – Krokuva metu bus aplankyta 21 vietovė. Antrasis žygis, kaip ir pirmasis, organizuotas praėjusiais metais, turi istorinę prasmę. Tokiu būdu bus paminėta Barboros Radvilaitės mirties sukaktis. Prieš 460 metų šiuo keliu Žygimantas Augustas parlydėjo Lenkijos karalienės palaikus į Vilnių
Taigi, tęsdami misiją naujai pažinti Lietuvos istoriją ir bendras šaknis su kaimyninėmis šalimis, šiemet žygio dalyviai ir ryžosi naujam iššūkiui – joti Valdovų keliu, jungiančiu Vilnių ir Krokuvą.
Prieš žygį pasikalbėjome su vieninteliu žygio dalyviu iš Dzūkijos Algirdu Motiejūnu. Kadangi pats Žemaitukų veislės žirgų nelaiko, jam teko pasiskolinti šios veislės žirgą. ,,Iš Vilniaus Riešės žirgyno pasiskolinau 5 metų žirgą, vardu Klavišas. Turėjau su juo vargo, mat., silpnokas buvo, apie 2 savaites treniravomės. Manau, jis atlaikys kelionę“,- sakė optimistiškai nusiteikęs pašnekovas.
Griežtai draudžiama Druskininkietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Druskininkietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Druskininkietis.lt nuorodą.
