2012 m. Gegužės 22 d., Antradienis,
Atitarnavęs devynis metus ir vieną mėnesį Šv. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje, kunigas Bronius Krakevičius rugsėjo 18 dieną po sumos nuoširdžiai padėkojo parapijiečiams už buvimą beveik dešimtmetį kartu, už kantrybę, atsiprašė už nenuveiktus darbus ir klaidas.
Net du kartus klebonas, nors ir ne tiesiogiai, atsiprašė už savo visiems žinomą pomėgį fotografuoti, už surengtas personalines parodas ir dalyvavimą bendruose vernisažuose. Daug kam šis klebono hobis buvo ne prie širdies, jis lyg ir pažeisdavo dvasinio pašaukimo ribą, keliaudamas laisvu laiku su fotoaparatu rankose. Matyt, dar gaji Strazdelio ir Maironio laikmečių nuostata, kad kunigui namai – tik bažnyčia, o veikla – tik malda. Neglostė mūsų poezijos kūrėjų aukštieji bažnyčios hierarchai ir jų nuomonės įtakojama visuomenė. Ypatingai „nepadori“ buvo meilės lyrika, meilės, kaip pagrindinio žmonijos saito ir krikščioniškojo siekimo, išaukštinimas.
Visa tai, ką fotografavo ir rodė parodose buvęs parapijos klebonas – gėlės, paukščiai, žvėreliai, gamtos nuotaikos, jaunųjų parapijiečių portretai, Ratnyčėlė ir Nemunas – yra irgi nuostabieji Dievo kūriniai, kuriais pats džiaugiasi juos sutvėręs ir kuriuos mes, gyvenimo randų sužaloti, ne visada pastebime. Ačiū tad klebonui, kad šiuos Dievo stebuklus mums parodė, sužadino mūsų fantaziją, suaktyvino vaizduotę ir privertė atmerkti akis grožiui. Todėl sunku suprasti, už ką kunigas taip uoliai atsiprašinėjo atsisveikindamas.
Mes džiaugiamės žinomais mūsų dvasininkais, savo išprusimu garsinančiais kultūrą, meną, ir todėl tenka sunerimti, kad sustabarėjęs požiūris į Dievo tarno misiją, ko gero, yra priežastis mažėjančio jaunų žmonių pašaukimo kunigystei.
Beje, galbūt už vieną dalyką klebonui B. Krakevičiui tikrai pritiko atsiprašymas – už nenuveiktus darbus. Tai bažnyčios kritiškos būklės, pribrendusio kapitalinio remonto situacija. Nes jau ne kartą yra nuo stogo, vėjui įsismarkavus, pavojingai skriejusios žemyn čerpės, ir pasenę vidinės konstrukcijos šaukiasi pagalbos. Tuo susirūpinti derėjo ir dera dabar, nes kai bažnyčios pastatas bus paskelbtas pavojingu gyvybei, jos vietoje netruks atsirasti kokia nors batutų arena, nauja „Maxima” arba didžiausi Europoje apžvalgos ratai ateinančioms kiniečių kartoms.
Tegul geriau naujo klebono Kęstučio Misevičiaus renovuotoje Šventovėje ir aplink ją žydi B.Krakevičiaus fotografuotų gėlių prisiminimas ir kvepia pamaldžiųjų moterėlių puokštės ant altorių.
Alfonsas ŠULIAUSKAS, "Druskininkų naujineos".
Net du kartus klebonas, nors ir ne tiesiogiai, atsiprašė už savo visiems žinomą pomėgį fotografuoti, už surengtas personalines parodas ir dalyvavimą bendruose vernisažuose. Daug kam šis klebono hobis buvo ne prie širdies, jis lyg ir pažeisdavo dvasinio pašaukimo ribą, keliaudamas laisvu laiku su fotoaparatu rankose. Matyt, dar gaji Strazdelio ir Maironio laikmečių nuostata, kad kunigui namai – tik bažnyčia, o veikla – tik malda. Neglostė mūsų poezijos kūrėjų aukštieji bažnyčios hierarchai ir jų nuomonės įtakojama visuomenė. Ypatingai „nepadori“ buvo meilės lyrika, meilės, kaip pagrindinio žmonijos saito ir krikščioniškojo siekimo, išaukštinimas.
Visa tai, ką fotografavo ir rodė parodose buvęs parapijos klebonas – gėlės, paukščiai, žvėreliai, gamtos nuotaikos, jaunųjų parapijiečių portretai, Ratnyčėlė ir Nemunas – yra irgi nuostabieji Dievo kūriniai, kuriais pats džiaugiasi juos sutvėręs ir kuriuos mes, gyvenimo randų sužaloti, ne visada pastebime. Ačiū tad klebonui, kad šiuos Dievo stebuklus mums parodė, sužadino mūsų fantaziją, suaktyvino vaizduotę ir privertė atmerkti akis grožiui. Todėl sunku suprasti, už ką kunigas taip uoliai atsiprašinėjo atsisveikindamas.
Mes džiaugiamės žinomais mūsų dvasininkais, savo išprusimu garsinančiais kultūrą, meną, ir todėl tenka sunerimti, kad sustabarėjęs požiūris į Dievo tarno misiją, ko gero, yra priežastis mažėjančio jaunų žmonių pašaukimo kunigystei.
Beje, galbūt už vieną dalyką klebonui B. Krakevičiui tikrai pritiko atsiprašymas – už nenuveiktus darbus. Tai bažnyčios kritiškos būklės, pribrendusio kapitalinio remonto situacija. Nes jau ne kartą yra nuo stogo, vėjui įsismarkavus, pavojingai skriejusios žemyn čerpės, ir pasenę vidinės konstrukcijos šaukiasi pagalbos. Tuo susirūpinti derėjo ir dera dabar, nes kai bažnyčios pastatas bus paskelbtas pavojingu gyvybei, jos vietoje netruks atsirasti kokia nors batutų arena, nauja „Maxima” arba didžiausi Europoje apžvalgos ratai ateinančioms kiniečių kartoms.
Tegul geriau naujo klebono Kęstučio Misevičiaus renovuotoje Šventovėje ir aplink ją žydi B.Krakevičiaus fotografuotų gėlių prisiminimas ir kvepia pamaldžiųjų moterėlių puokštės ant altorių.
Alfonsas ŠULIAUSKAS, "Druskininkų naujineos".
Griežtai draudžiama Druskininkietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Druskininkietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Druskininkietis.lt nuorodą.
