Daugiau kaip prieš šešis šimtus metų Lietuvoje apsigyvenę totoriai tebegamina savo tradicinius valgius ir gėrimus, bet spausdintas leidinys apie jų turtingą kulinarinį paveldą pasirodė pirmą kartą. Pirmieji trylika populiariausių patiekalų, papildžiusių ir lietuvių virtuvę, aprašyti knygoje „Šimtalapis, ir ne tik”.

Patiekalus dvi dienas Druskininkuose pas Rožę ir Jokūbą Aleksandrovičius virė ir kepė Liucija Gaidukevičienė iš Subartonių (Varėnos r.) ir Fatima Buinovska iš Keturiasdešimties Totorių kaimo (Vilniaus r.).

Daugeliui žinomą šimtalapį, koldūnus (kundum), moliūgų pyragą su mėsa, apeiginius apvalius paplotėlius (džaima), halvą, kitus patiekalus jie sudėjo į autentiškus indus.

Jie saugomi L.Gaidukevičienės namuose prieš ketverius metus įkurtame pirmajame Lietuvoje totorių buities ir kultūros muziejuje.

Naujos knygos tekstus papuošė spalvingos visą gamybos procesą stebėjusio Jono Paršeliūno nuotraukos.

„Šimtmečius šie receptai buvo perduodami iš lūpų į lūpas. Mane mokė močiutė ir mama, kaip virti skanias košes ir sriubas, kepti pyragus. Bet pasidarė labai neramu, kad mūsų vaikai ateityje neturės, kur paskaityti, kaip pagaminti tokių skanių valgių. Todėl ir nusprendėme imtis šio darbo”, – pasakojo L.Gaidukevičienė.

Ji nusiteikusi toliau tęsti pradėtą darbą, nes Lietuvos totorių kulinarinis paveldas yra labai gausus.

Antrą knygą ketinama paskirti sriuboms. Jų yra išties daug ir jos smarkiai skiriasi nuo lietuviškos virtuvės.