Sūrskis: Ką gi, Mauzeri, praėjusią savaitę davėm Kubiliui pailsėti, bet jau šią savaitę aš nevyniosiu žodžių į paraloną – kartokit kartu su manimi. Trys keturi.

Abudu: Kaip Kubilius nuvarė šalį.

Sūrskis: Silpnokai. Nėra jūsų veide tikros pagiežos kaip pas turgaus prekeivį.

Mauzeris: Tai aš nežinau, dėl ko piktintis.

Sūrskis: Įsivaizduojat, taupiau taupiau, taupiau taupiau, pusę metų taupiau taupiau. Sakiau nuvažiuosiu savaitgalį į Druskininkus ir pasidarysiu vandens čiurkšlės masažą ir riebalų nusiurbimą su dumblu – ir prašau: viskas pabrango 2 litais. Dar mėnesį turėsiu taupyti.

Mauzeris: Jums dar reikėtų ir galvos masažą padaryti. Jūs suprantat, kad dėl 2 litų kaltas ne Kubilius, o Malinauskas? Ar jūs suprantat?

Sūrskis: Štai ką jums atsakysiu – kam man toks premjeras Kubilius, jeigu kažkoks Malinauskas, kažkoks mistinis Dzūkijos Malinauskėlis kiša ranką į mano kišenę, makaluoja ten kišenėje, graibo, graibo, sugraibo ir ištraukia 2 litus. O Kubilius tyli, nors viską mato.

Mauzeris: Čia logiška, mokestis, bo suvažiuoja džiovininkai, iškvėpuoja gerą kurorto orą, išnaudoja ir supurvina purvą, daug vandens išgeria, sūraus. Druska, kaip ir nafta, kada nors baigsis.

Sūrskis: Aš nieko nesakau – imk tu tą mokestį, bet imk iš lenko, žydo, iš belaruso. Nors ir po 5 litus. Nu, bet iš savos vargo pelės!!! Čia tik Kubiliaus kaltė.

Mauzeris: Žinot, aš gal čia biškį ne į temą, o jūs girdėjot, kad surašius gyventojus paaiškėjo, kad mūsų jau nėra trijų milijonų. Ar jūs žinot, kas dėl to kaltas.

Sūrskis: Nu, tai Kubilius!!! Turiu susikaupti. Operatorius, ar turiu laiko apie Kubilių toliau viską pasakyti? Neturiu. Gerai, pasitaupysiu kitam išėjimui...