2012 vasario 2 07:00, www.druskininkietis.lt
Prieš keletą mėnesių iškilmingai atidarytas naujasis Druskininkų tiltas pavadintas Parko vardu. Tiltas išdygo ganėtinai greitai, viso labo per trejus metus. Tiltai, žinoma, nėra pigi infrastruktūra - tam prireikė net 45 milijonų litų.
Atidarius tiltą, pats keletą kartų pravažiavau smalsumo vedinas, bet tikrai ne dėl to, kad taip centras greičiau pasiekiamas kaip, kad skambiai buvo deklaruojama statybų metu. Važiuojant į akis krito rodyklių trūkumas ir labai jau vangus eismas per šį tiltą.
Natūraliai kyla klausimas ar tikrai reikėjo šio tilto, būtent šioje vietoje? Keldamas šį klausimą rizikuoju būti miesto valdžios ar jos gausių rėmėjų Druskininkuose būti sumaišytas su purvu, mat, kaip dažnai teigiama Druskininkuose kritika užsiima tik tie, kurie nė piršto nepajudina ir miestui nieko gero nėra padarę.
Kas kiek miestui gero padaręs yra subjektyvus klausimas - aš kaip miesto gyventojas, dirbu ir sąžiningai moku mokesčius, kurių dalis atitenka ir Druskininkų savivaldybei, be to, ir Lietuvos Respublikos Konstitucija mums suteikia galimybę laisvai reikšti nuomonę. Druskininkų savivaldybės Tarybos valia tai, tubūt, irgi būtų uždrausta.
Taigi, iš anksto pasiteisinęs, kad išreikšiu kitokią nuomonę grįžtu ties tilto klausimu. Vis galvoju, kokios galėjo būti šios investicijos priežastys? Ar nežmoniškas miesto apkrovimas eismu? Vargu… Ar tai pagreitins dalies savivaldybės gyventojų keliones į Druskininkus? Tik šiek tiek ir tik daliai.
Juk, pripažinkime - Druskininkų senamiestis yra mažo gyventojų tankumo zona, su nedidelio aktyvumo prekybine/komercine zona. Daugelio miesto gyventojų tranzito tikslas nėra Laisvės aikštė ar jos apylinkės, tad jie ir toliau renkasi senąjį tiltą ir greitesnį kelią link savo darbo ar parduotuvės.
Žinoma, daliai Baltašiškės gyvenamųjų namų rajono gyventojų tapo patogiau pasiekti miestą, tikėtina, kad jų žemės vertė pakils, tačiau vargu ar dėl jų vertėjo statyti tiltą. Stovėjimo aikštelė kairajame Nemuno krante, taip pat stovi visiškai tuščia, net sunku patikėti, kad ji galėtų kada užsipildyti.
Taigi, link ko aš vedu - man, o tikriausiai ir daugeliui druskininkiečių neteko matyti jokio dokumento dėl tilto poreikio, poveikio įvertinimo, kuriame analizuojami transporto srautai ir t.t., konsultavimosi su visuomene kaip visuomet nebuvo. Galų gale, negi buvo sudėtinga atsiklausti visuomenės dėl tilto pavadinimo, suorganizuoti konkursą, įtraukti miestiečius?
Visa tilto istorija primena sovietmetį, kuomet partinis veikėjas turintis gerų ryšių centre gauna lėšų projektui- sovietmečio stiliau mostas su menka racionalumo doze. Vis mąstau, kodėl šio projekto nebuvo galima panaudoti Druskininkų apylankai, kuria krovininis ir tranzitinis transportas nuo Baltarusijos sienos galėtų aplenkti Druskininkus ir tęsti kelionę Vakarų link.
Daugelis Vakarų Europos miestų ar miestelių turi aplinkelius, kurie pagreitina keliones tiek automobilininkams bei nuima dalį eismo nuo miestų ar miestelių. Žinoma, pats projektas, būtų pareikalavęs didesnių lėšų infrastruktūros privedimui prie tilto. Pati tilto vieta būtų šiek tiek "patraukta" nuo senamiesčio link aerodromo, o kelias išvestų į Druskininkų – Leipalingio maršrutą toje pačioje vietoje kur šiuo metu veda dviračių ir pėsčiųjų kelias link slidinėjimo komplekso.
Dar 2005 m. buvo kilęs skandalas kuomet vienas Seimo narys apkaltino tuometinį susisiekimo ministrą P. Čėsną partijos bičiulių protegavimu, nukreipiant sunkiasvorių automobilių tranzitą apylanka per Merkinės tiltą ir tą patį Merkinės miestelį, kurio gatvių tinklas nėra pritaikytas sunkiasvorių automobilių tranzitui. Taigi, sunkiasvoris transportas nuo Druskininkų buvo nukreiptas per nediduką mūsų kaimyninį miestelį, keliant pavojų jo gyventojams, didinant triukšmą ir kitą transporto daromą žalą.
Naujojo tilto projektu buvo galima išspręsti tranzito problemą pietų Lietuvoje.
Visa tai, žinoma, tėra pamąstymai, kurie nebeturi didelės reikšmės. Mūsų valdžios atstovai ar jos rėmėjai, turbūt, sakytų, "šuo loja- karavanas eina". Nesu prieš pačią tilto idėją, tiesiog, manau, kad projektą buvo galima įgyvendinti žymiai racionaliau, išsprendžiant dalį problemų.
Žinoma, miesto visuomenės nuomonės niekas neklausė, lygiai taip kaip ir dėl kitų infrastruktūros projektų. Kartais pažvelgiu ir niekaip nesuprantu- kodėl, pavyzdžiui, rekonstrukcijos metu Gardino gatvės važiuojamoji dalis buvo gerokai susiaurinta, o buvo nutiesti tokie platūs šaligatviai, kad tiktų ir Niujorkui.
Pėsčiųjų ant jų praktiškai nematyti, bet galbūt, Druskininkų valdžia priims sprendimą statyti dangoraižius Gardino gatvėje?
Mūsų savivaldybės valdžia vengia konsultuotis su visuomene ir vis labiau klimsta į mesianizmo liūną- neva be mūsų mesijo ir jo mokinių Druskininkai būtų prapuolę. Kiekviena kitokia nuomonė mieste vertinama kaip piktybinis kenkėjiškumas, ar "pagalių kaišiojimas į ratus".
Norėtųsi, kad valdžia daugiau konsultuotųsi su visuomene ir kurtų mūsų miestą, o ne savo miestą.
Tai yra skaitytojo nuomonė. Redakcija už šio straipsnio turinį neatsako ir jo neredaguoja.
Atidarius tiltą, pats keletą kartų pravažiavau smalsumo vedinas, bet tikrai ne dėl to, kad taip centras greičiau pasiekiamas kaip, kad skambiai buvo deklaruojama statybų metu. Važiuojant į akis krito rodyklių trūkumas ir labai jau vangus eismas per šį tiltą.
Natūraliai kyla klausimas ar tikrai reikėjo šio tilto, būtent šioje vietoje? Keldamas šį klausimą rizikuoju būti miesto valdžios ar jos gausių rėmėjų Druskininkuose būti sumaišytas su purvu, mat, kaip dažnai teigiama Druskininkuose kritika užsiima tik tie, kurie nė piršto nepajudina ir miestui nieko gero nėra padarę.
Kas kiek miestui gero padaręs yra subjektyvus klausimas - aš kaip miesto gyventojas, dirbu ir sąžiningai moku mokesčius, kurių dalis atitenka ir Druskininkų savivaldybei, be to, ir Lietuvos Respublikos Konstitucija mums suteikia galimybę laisvai reikšti nuomonę. Druskininkų savivaldybės Tarybos valia tai, tubūt, irgi būtų uždrausta.
Taigi, iš anksto pasiteisinęs, kad išreikšiu kitokią nuomonę grįžtu ties tilto klausimu. Vis galvoju, kokios galėjo būti šios investicijos priežastys? Ar nežmoniškas miesto apkrovimas eismu? Vargu… Ar tai pagreitins dalies savivaldybės gyventojų keliones į Druskininkus? Tik šiek tiek ir tik daliai.
Juk, pripažinkime - Druskininkų senamiestis yra mažo gyventojų tankumo zona, su nedidelio aktyvumo prekybine/komercine zona. Daugelio miesto gyventojų tranzito tikslas nėra Laisvės aikštė ar jos apylinkės, tad jie ir toliau renkasi senąjį tiltą ir greitesnį kelią link savo darbo ar parduotuvės.
Žinoma, daliai Baltašiškės gyvenamųjų namų rajono gyventojų tapo patogiau pasiekti miestą, tikėtina, kad jų žemės vertė pakils, tačiau vargu ar dėl jų vertėjo statyti tiltą. Stovėjimo aikštelė kairajame Nemuno krante, taip pat stovi visiškai tuščia, net sunku patikėti, kad ji galėtų kada užsipildyti.
Taigi, link ko aš vedu - man, o tikriausiai ir daugeliui druskininkiečių neteko matyti jokio dokumento dėl tilto poreikio, poveikio įvertinimo, kuriame analizuojami transporto srautai ir t.t., konsultavimosi su visuomene kaip visuomet nebuvo. Galų gale, negi buvo sudėtinga atsiklausti visuomenės dėl tilto pavadinimo, suorganizuoti konkursą, įtraukti miestiečius?
Visa tilto istorija primena sovietmetį, kuomet partinis veikėjas turintis gerų ryšių centre gauna lėšų projektui- sovietmečio stiliau mostas su menka racionalumo doze. Vis mąstau, kodėl šio projekto nebuvo galima panaudoti Druskininkų apylankai, kuria krovininis ir tranzitinis transportas nuo Baltarusijos sienos galėtų aplenkti Druskininkus ir tęsti kelionę Vakarų link.
Daugelis Vakarų Europos miestų ar miestelių turi aplinkelius, kurie pagreitina keliones tiek automobilininkams bei nuima dalį eismo nuo miestų ar miestelių. Žinoma, pats projektas, būtų pareikalavęs didesnių lėšų infrastruktūros privedimui prie tilto. Pati tilto vieta būtų šiek tiek "patraukta" nuo senamiesčio link aerodromo, o kelias išvestų į Druskininkų – Leipalingio maršrutą toje pačioje vietoje kur šiuo metu veda dviračių ir pėsčiųjų kelias link slidinėjimo komplekso.
Dar 2005 m. buvo kilęs skandalas kuomet vienas Seimo narys apkaltino tuometinį susisiekimo ministrą P. Čėsną partijos bičiulių protegavimu, nukreipiant sunkiasvorių automobilių tranzitą apylanka per Merkinės tiltą ir tą patį Merkinės miestelį, kurio gatvių tinklas nėra pritaikytas sunkiasvorių automobilių tranzitui. Taigi, sunkiasvoris transportas nuo Druskininkų buvo nukreiptas per nediduką mūsų kaimyninį miestelį, keliant pavojų jo gyventojams, didinant triukšmą ir kitą transporto daromą žalą.
Naujojo tilto projektu buvo galima išspręsti tranzito problemą pietų Lietuvoje.
Visa tai, žinoma, tėra pamąstymai, kurie nebeturi didelės reikšmės. Mūsų valdžios atstovai ar jos rėmėjai, turbūt, sakytų, "šuo loja- karavanas eina". Nesu prieš pačią tilto idėją, tiesiog, manau, kad projektą buvo galima įgyvendinti žymiai racionaliau, išsprendžiant dalį problemų.
Žinoma, miesto visuomenės nuomonės niekas neklausė, lygiai taip kaip ir dėl kitų infrastruktūros projektų. Kartais pažvelgiu ir niekaip nesuprantu- kodėl, pavyzdžiui, rekonstrukcijos metu Gardino gatvės važiuojamoji dalis buvo gerokai susiaurinta, o buvo nutiesti tokie platūs šaligatviai, kad tiktų ir Niujorkui.
Pėsčiųjų ant jų praktiškai nematyti, bet galbūt, Druskininkų valdžia priims sprendimą statyti dangoraižius Gardino gatvėje?
Mūsų savivaldybės valdžia vengia konsultuotis su visuomene ir vis labiau klimsta į mesianizmo liūną- neva be mūsų mesijo ir jo mokinių Druskininkai būtų prapuolę. Kiekviena kitokia nuomonė mieste vertinama kaip piktybinis kenkėjiškumas, ar "pagalių kaišiojimas į ratus".
Norėtųsi, kad valdžia daugiau konsultuotųsi su visuomene ir kurtų mūsų miestą, o ne savo miestą.
Tai yra skaitytojo nuomonė. Redakcija už šio straipsnio turinį neatsako ir jo neredaguoja.
Griežtai draudžiama Druskininkietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Druskininkietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Druskininkietis.lt nuorodą.




