Druskininkų pirtis tapo valstybinės reikšmės objektu. Garo mėgėjams užteko pasiskųsti Prezidentūrai, Seimui, Vyriausybei, ir ant kojų buvo sukeltos net dvi solidžios specialiosios tarnybos.

„Pirtį šeštadieniais atidarydavome dešimtą ryto.

Tačiau dar prieš devynias vyrai, nešini vantomis, jau imdavo trintis prie durų. Ir išeidavo vakare vos bepavilkdami kojas.

Ko jiems nesėdėti, jei puslitrinis alaus bokalas čia kainuodavo dviem litais pigiau nei kavinėse – 3,5 lito?” – dėstė kūrikas Romas.

Jau mėnuo, kai vyras nebekūrena Druskininkų viešosios pirties.

Užtat apie šią įstaigą sužinojo Prezidentūra ir Vyriausybė, o jos veiklos tyrimo ėmėsi Generalinė prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos.

Užsmaugė nuostoliai

M.K.Čiurlionio gatvėje esančią pirtį iš Druskininkų savivaldybės nuomojanti bendrovė „Parama” ir jos antrinė įmonė Druskininkų komunalinis ūkis po tris savaites trukusio remonto vasarą vėl ją atidarė. Bet pabrangino paslaugas.

Anksčiau pirtyje kiaurą dieną buvo galima praleisti už 18 litų, o nuo rugpjūčio dvi valandos čia kainavo jau 45 litus.

„Užsmaugė nuostoliai. Toliau užsiimti labdara nebegalėjome”, – paaiškino Druskininkų komunalinio ūkio direktorius Arūnas Alesius.

Kainai šoktelėjus, daugelis pirties mėgėjų turėjo jos išsižadėti. Šeštadieniais čia susirinkdavo bene penkiskart mažiau žmonių nei ankstesniais laikais – vos kiek daugiau kaip dešimt.

Išsinuomojo 10 metų

„Tai man – lyg akmuo po kaklu”, – apie pirtį nesinervindamas neįstengia kalbėti kelių tiesimo bendrovės „Parama” generalinis direktorius Kęstutis Muliuolis.

„Parama” pirtį iš Druskininkų savivaldybės dešimčiai metų išsinuomojo 2001-aisiais.

Būta ketinimų ją paversti pirmąja kurorte vandens procedūrų vieta.

„Bet netrukus atsigavo merdėjusios sanatorijos, pristeigė savo pirčių. Investicijos į viešąją būtų tapusios beprasmės”, – aiškino K.Muliuolis.

Sudarant nuomos sutartį bendrovė buvo įsipareigojusi investuoti ne mažiau kaip 150 tūkst. litų. Šios lėšos buvo įskaičiuotos į nuomos mokestį.

„Savo įsipareigojimus įvykdėme: perdengėme stogą, pakeitėme langus, apšiltinome ir aptinkavome pastatą. Ir viduje ne kartą buvo atliktas patalpų remontas”, – vardijo K.Muliuolis.

Valdžios paramos neliko

Pirmuosius porą metų Druskininkų savivaldybė skirdavo ir dotacijų: sumokėdavo už paslaugas, suteiktas socialiai remtiniems žmonėms.

Bet 2003-iaisiais, atidarius naują Socialinių paslaugų centrą, neliko nei pirtyje besiprausiančių varguolių, nei valdžios paramos.

Po metų pirties nuostoliai šoktelėjo iki 56 tūkst., o vėliau svyravo nuo 76 tūkst. iki 41 tūkst. litų.

Pasipylė pagalbos šauksmai

Tačiau be pirties likusi asociacija „Profesionalūs pirtininkai” su skandalingai pagarsėjusiu buvusiu advokatu Sauliumi Vaikšnoru priešakyje ir šio asmens vadovaujamas Druskininkų gynimo frontas sukėlė didžiulį triukšmą.

Prašydama apginti viešąjį interesą – išgelbėti Druskininkų pirtį nuo žlugdymo – asociacija išsiuntinėjo raštus Generalinei prokuratūrai, Prezidentūrai, Seimui, Vyriausybei ir net Lietuviškos pirties bičiulių draugijai.

Ir netruko sulaukti atsakymo. Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis reagavo akimirksniu: „Profesionalių pirtininkų” prašymą persiuntė nagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo ir Specialiųjų tyrimų tarnyboms.

Pasak A.Alesiaus, nebuvo savaitės, kad Druskininkų komunaliniame ūkyje neapsilankytų kokie nors pirties veiklos dokumentais besidomintys pareigūnai.

Krosnies kūrenti negalima

Bet „Profesionalūs pirtininkai” vis tiek neturi kur praustis: viešoji pirtis rugsėjo 25-ąją buvo uždaryta.

Tai padaryta gavus Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išvadas, kad krosnies būklė – kritinė. Ugniagesiai taip pat griežtai pareiškė: krosnį kūrenti draudžiama.

„Bet pirties lankytojams nerūpi, kad krosnis – avarinės būklės.

Pakūrenta ji įkaista iki kelių šimtų laipsnių karščio. Jei griūtų, net išbėgti nebūtų kur”, – baisėjosi A.Alesius.

Kurorto komunalinio ūkio direktoriaus teigimu, kapitaliniam krosnies remontui reikėtų mažiausiai 20 tūkst. litų, o jų paimti esą nėra iš kur.

Lankytojai – turtingi žmonės

Ričardas Malinauskas

Druskininkų savivaldybės meras

„Kurorte yra beveik pusantro šimto pirčių. O dabar ta viena ėmė rūpintis net Vyriausybės kancleris! Manau, tai – grynas politikavimas.

Prieš 10 metų ši pirtis mieste buvo bene vienintelė. Joje buvo teikiamos ir viešosios paslaugos: prausiami, perrengiami socialiai remtini žmonės. Tos paslaugos savivaldybei buvo gana brangios. Todėl išnuomojome pirtį su sąlyga, kad veikla porą metų bus tęsiama.

Atidarius naują Socialinių paslaugų centrą, dotacijos pirčiai buvo nutrauktos.

Viešąja pirtimi iki šiol naudojosi elitinė grupė žmonių – verslininkai, muitininkai, buvę verslininkai, akcijas pardavę už kelias dešimtis milijonų litų.

Jų pajamos tikrai leidžia skirti savo malonumui daugiau nei 20 litų per valandą. Be to, savo pomėgiui jie nesunkiai galėtų susirasti ir kitą vietą, tačiau to daryti kažkodėl nenori.”

Įžvelgia užkulisinius interesus

Saulius Vaikšnoras

Asociacijos „Profesionalūs pirtininkai” prezidentas

„Geresnės nei viešoji Druskininkų pirtis Lietuvoje nėra.

Į ją atvažiuoja žydai iš Izraelio, rusai, suomiai, portugalai, ispanai. Visi ja žavisi, nes garas joje – natūralus.

Neverta net lyginti su Druskininkų vandens parko pirtimis.

Šis parkas – mero R.Malinausko „kūdikis”. Jis, matyt, nuostolingas. Tikintis, kad žmonės nustos lankytis viešojoje pirtyje ir eis į tą parką, tikriausiai ir buvo smarkiai pabrangintos jos paslaugos.

Kreipiausi ir į prezidentę Dalią Grybauskaitę, ir į Seimo pirmininkę druskininkietę Ireną Degutienę.

Jos į pirties veiklą gal ir nesikiš, bet privalo reaguoti į finansines aferas. Manau, kad pirtis buvo reikalinga pinigams plauti.”