Išėjusi iš Druskininkų vandens pramogų parko, kuriame lankėsi pirmąkart, devynerių metų Ingrida paprašė auklėtojos jai įgnybti – kad įsitikintų, jog tikrai nesapnuoja.

Šeštadienį Druskininkuose baigėsi penkias dienas trukusi reabilitacinė stovykla tuberkulioze persirgusiems vaikams.

Ją surengė labdaros ir paramos fondas „Saulės smiltys” kartu su būriu rėmėjų.

„Projektas skirtas socialiai remtiniems vaikams iš globos namų ir socialinės rizikos šeimų arba gyvenantiems su globėjais.

Valstybinė ligonių kasa neskiria lėšų tuberkulioze sergančių vaikų reabilitacijai, o jų tėvai arba globėjai neturi tam pinigų, todėl ir nutarėme surengti reabilitacinę stovyklą”, – pasakojo stovyklos ir fondo „Saulės smiltys” projektų vadovė Elena Zaborskienė.

Padėjo ir „Vėjų laumės”

Fondo savanoriams padėti atlikti šį darbą pasisiūlė vienintelio Lietuvoje moterų baikerių klubo „Vėjų laumės” narės iš įvairių miestų.

Jos pasikeisdamos dirbo auklėtojomis, be to, pačios sumokėjo už savo vaikų poilsį šioje stovykloje.

Jau pirmąją stovyklos dieną nebuvo justi skirtumo tarp sveikųjų ir persirgusiųjų klastingomis ligomis.

Skirtinga buvo tik kiekvieno ryto programa.

Buvę ligoniukai keliaudavo į sanatoriją „Saulutė”, kur 45 minutes vykdavo kvėpavimo gimnastika, paskui – valandos poilsis druskų kambaryje.

Sanatorija suteikė didelių nuolaidų, kaip ir svečių namai „Parko vila”. Ten gyveno ir buvo sočiai maitinami visi 23 stovyklautojai, kurių amžius – nuo 5 iki 13 metų.

Pramogos vijo pramogas

Penkių dienų programa tokia turininga, kad galėtų lenktyniauti su dvi ar tris savaites trunkančiomis stovyklomis.

„Mes nežinojome, kad pas jus taip gera. Nenorime grįžti namo”, – savanorės auklėtojos ne kartą išgirdo tokius vaikų žodžius.

Jau pats atvykimas į stovyklą dviaukščiu traukinio vagonu iš Vilniaus į Kauną ir iš ten tokiu pat autobusu iki Druskininkų sužavėjo mažuosius keleivius.

Šią kelionę jiems dovanojo „Lietuvos geležinkeliai” ir „Kautra”.

Vaikai džiaugėsi, kad namo sugrįš su dideliu glėbiu lauktuvių sesėms, broliams, tėvams, globėjams.

Jie ne tik prisirinko prizų iš smagią viktoriną surengusio Druskininkų jaunimo užimtumo centro, bet ir patys sukūrė įdomių rankdarbių.

Prie „Parko vilos” surengtame amatų kiemelyje, padedami tautodailininkų Aušros Niauronytės, Sigitos Stankevičiūtės, Vaidos Žalnieriūtės, Lietuvos indėno Donato Dubausko, vaikai visą pusdienį kūrė dirbinius iš veltos vilnos, molio, siuvo rankines, vėrė iš karoliukų apyrankes, pakabučius.

Visi 23 vaikai sukūrė ir bendrą kūrinį „Stebuklingą sodą”, kuriame įsikūrė jų vilnoniai paukščiai, žuvys, laivai ir kiti rankdarbiai, ir juo papuošė poilsio kambarį.

Pagalba – ketveri metai

„Norime padėti šiems vaikams patirti ir pajusti tai, ko jie negalėjo gauti savo šeimose.

Todėl asociacijos rėmėjai ramūs – jų paaukoti pinigai pasiekia vaikus, kuriems ši parama būtiniausia.

Pasisiūlė atvykti netgi būrys baikerių iš Maskvos ir atvežti stovyklautojams žaislų, kitų dovanų.

Su jais susipažinau vadovaudama Tarptautinei agropramonininkų asociacijai”, – pasakojo fondo „Saulės smiltys” steigėja kaunietė Marija Dubickienė.

Pati vaikystėje buvusi dispanserizuota moteris susirūpino, kad Lietuvoje tiek daug vaikų, sergančių tuberkulioze. Taip atsirado „Saulės smiltys”.

„Iš įsteigto fondo lėšų padedant savanoriams per ketverius metus suteikta pagalba sergantiems vaikams ir juos gydančioms įstaigoms, o stovyklą surengėme pirmą kartą.

Bet tikimės rugpjūtį tokią pat stovyklą padovanoti dar gausesniam būriui vaikų – penkiasdešimčiai ar net šimtui.

Įsitikinome, kaip nauja aplinka ir įspūdžiai juos sustiprina”, – kalbėjo „Saulės smilčių” vadovė Inga Bulotienė.