2012 m. Gegužės 20 d., Sekmadienis,
2011 liepos 11 07:32, www.lrytas.lt 
Namą pasistatyti nereikia vyro. Tai įrodė 41 metų Eglė Vaškevičiūtė. Vienos Druskininkų sanatorijos valytoja gyvena name, kurį pati nupiešė ir pasistatė.
Eglės namas – viena Druskininkų apylinkių įžymybių. Jo pasižiūrėti atvykstama net vilkikais. Atvežę svečią į Lipliūnų kaimą ir pasiūlę į namą pasižvalgyti iš arčiau, Druskininkų gyventojai pasakoja beveik visada matantys nuostabą ir susižavėjimą. Čia spragsi fotoaparatai beveik kaip prie Liškiavos bažnyčios ir net katytė Princė jaučiasi esanti žvaigždė.
Namą apsupo policininkai
Kartą statybas apsupo policininkai bei mokesčių inspektoriai ir visus išgąsdinę pareikalavo įrodyti, už ką moteris statosi tokį namą – esą jie gavę skundą, kad čia vyksta baisūs nusikaltimai. Išsiaiškinę, kad E.Vaškevičiūtė pardavė butą Druskininkuose ir paėmė banko paskolą, jie atsiprašė.
Atidžiai išstudijavę ūkininkės pažymėjimą, suteikiantį teisę keisti sklypo paskirtį, nieko nepešę išvyko.
Kai prasidėjo ekonominė krizė, namą teko gelbėti. Netekusi darbo moteris buvo priversta jo ieškoti Vokietijoje. Svajonių namas ilgam liko tuščias.
Dabar visą savo valytojos atlyginimą Eglė atiduoda bankui, o gyvena iš to, ką pati užsiaugina, sužvejoja ar sumedžioja. Bet nė akimirkos moteris nesigaili, kad pasistatė namą senelių sklype ant aukšto Nemuno kranto.
Dar vaikystėje būrėja Eglei pranašavo, kad ši gyvensianti labai gražiame name.
Moteris ilgai dirbo statybos bei remonto prekių pardavėja ir labai mėgo bendrauti su pirkėjais. Vieną dieną ji suprato, kad ir pati nori statytis namą: „Daugybę metų manyje kaupėsi statybų žinios, o kartą ėmė ir sprogo.”
Kai apie dukters sumanymą išgirdo motina, ji suabejojo Eglės sveiku protu. Tačiau dabar tėvai didžiuojasi dukters namu ir visokeriopai ją remia.
Rengė draugų apklausas
E.Vaškevičiūtė įsitikino, kaip svarbu pažinoti žmones, turinčius statybų ir remonto patirties. Kai nežinai, kokią medžiagą pirkti ar kaip spręsti vieną ar kitą problemą, geriausia surengti tokių žmonių apklausą. Tuomet suskaičiuoji, kuris atsakymas dažniausias, ir priimi sprendimą.
Samdytis teisininko Eglė neišgalėjo, todėl pirmiausia atidžiai išstudijavo teisės aktus ir tik tuomet paprašė banko paskolos.
Dabar džiaugiasi girdėdama kalbas apie brangsiantį šildymą: visą 250 kvadratinių metrų namą ji šildo malkomis, kurių prisikerta savo miške. Eglei tenka mokėti tik už elektrą ir benziną šienapjovei.
Atėjusi pas architektą Gytį Narauską E.Vaškevičiūtė nubraižė būsimo namo planą ir paprašė pakoreguoti, kad pastatas derintųsi prie kaimo vietovės. Ji norėjo vienos didelės patalpos ir dviejų miegamųjų su dviem voniomis. Virtuvėje paprašė suprojektuoti daug langų ir spintelių po jais – apie tai daug metų svajojo.
Eglė pageidavo vieno aukšto namo, nes nenori senatvėje ristis nuo laiptų. Vieno aukšto name daugiau erdvės, o 5 hektarų sklype vietos taupyti nereikėjo.
Kartais teko pagudrauti
Vadovaudama savo namo statyboms E.Vaškevičiūtė tikina nė karto nepajutusi statybininkų paniekos. „Namo statybas reikia prižiūrėti, bet dar reikia žinoti, ką prižiūri”, – aiškino moteris. Statybos tęsėsi metus, o prieš tai Eglė metus laukė, kol nusėdo pamatai. Kartais su meistrais tekdavo ir pagudrauti.
Ji drąsiai keitė namo projektą: aukštino miegamojo palanges, vengdama smalsuolių žvilgsnių, atsisakė langų per visą sieną, vieną terasą uždengė stogu, kurio likučius panaudojo virtuvei atskirti. Kai pinigai beveik ištirpo, slankiųjų durų spintą vonioje platino sienos imitacija, o kabyklas sukonstravo iš atlikusių baldų durų.
Dabar Eglė džiaugiasi, kad nusileido architektui ir įrengė langus ties stogo sudūrimu. Pro ten krintanti šviesa labai pagyvina 100 kvadratinių metrų patalpą.
Moteris miega nutvieksta mėnulio, o ją pažadina tekanti saulė. Nuo svetainės minkštasuolių gali stebėti praeinančias stirnas, sklandančius erelius ir nuo žuvų raibuliuojantį kūdros paviršių, čia knibžda ir vėžiai.
Matysis ir upė
E.Vaškevičiūtė jau turi leidimą kirsti krūmus palei Nemuną. Tuomet iš namo galės gėrėtis upe. Dar reikia įrengti pirtį, aptverti tvorą ir arčiau Nemuno iškasti kūdras, nes toje vietoje gausu šaltinių.
Nuožulnų kranto šlaitą ji norėtų apsodinti kaimiškomis gėlėmis ir mano, kad Druskininkuose atsirastų jų pirkėjų.
Ji vertina vaizdą pro langą ir svarsto, ką dar norėtų matyti iš savo terasos. Jau parengta vieta ir židiniui.
Kelis pasiūlymus pastatyti namą ir draugams ji atmetė net nesvarsčiusi – E.Vaškevičiūtės manymu, tam reikėtų kur kas rimtesnių žinių.
Eglės namas – viena Druskininkų apylinkių įžymybių. Jo pasižiūrėti atvykstama net vilkikais. Atvežę svečią į Lipliūnų kaimą ir pasiūlę į namą pasižvalgyti iš arčiau, Druskininkų gyventojai pasakoja beveik visada matantys nuostabą ir susižavėjimą. Čia spragsi fotoaparatai beveik kaip prie Liškiavos bažnyčios ir net katytė Princė jaučiasi esanti žvaigždė.
Namą apsupo policininkai
Kartą statybas apsupo policininkai bei mokesčių inspektoriai ir visus išgąsdinę pareikalavo įrodyti, už ką moteris statosi tokį namą – esą jie gavę skundą, kad čia vyksta baisūs nusikaltimai. Išsiaiškinę, kad E.Vaškevičiūtė pardavė butą Druskininkuose ir paėmė banko paskolą, jie atsiprašė.
Atidžiai išstudijavę ūkininkės pažymėjimą, suteikiantį teisę keisti sklypo paskirtį, nieko nepešę išvyko.
Kai prasidėjo ekonominė krizė, namą teko gelbėti. Netekusi darbo moteris buvo priversta jo ieškoti Vokietijoje. Svajonių namas ilgam liko tuščias.
Dabar visą savo valytojos atlyginimą Eglė atiduoda bankui, o gyvena iš to, ką pati užsiaugina, sužvejoja ar sumedžioja. Bet nė akimirkos moteris nesigaili, kad pasistatė namą senelių sklype ant aukšto Nemuno kranto.
Dar vaikystėje būrėja Eglei pranašavo, kad ši gyvensianti labai gražiame name.
Moteris ilgai dirbo statybos bei remonto prekių pardavėja ir labai mėgo bendrauti su pirkėjais. Vieną dieną ji suprato, kad ir pati nori statytis namą: „Daugybę metų manyje kaupėsi statybų žinios, o kartą ėmė ir sprogo.”
Kai apie dukters sumanymą išgirdo motina, ji suabejojo Eglės sveiku protu. Tačiau dabar tėvai didžiuojasi dukters namu ir visokeriopai ją remia.
Rengė draugų apklausas
E.Vaškevičiūtė įsitikino, kaip svarbu pažinoti žmones, turinčius statybų ir remonto patirties. Kai nežinai, kokią medžiagą pirkti ar kaip spręsti vieną ar kitą problemą, geriausia surengti tokių žmonių apklausą. Tuomet suskaičiuoji, kuris atsakymas dažniausias, ir priimi sprendimą.
Samdytis teisininko Eglė neišgalėjo, todėl pirmiausia atidžiai išstudijavo teisės aktus ir tik tuomet paprašė banko paskolos.
Dabar džiaugiasi girdėdama kalbas apie brangsiantį šildymą: visą 250 kvadratinių metrų namą ji šildo malkomis, kurių prisikerta savo miške. Eglei tenka mokėti tik už elektrą ir benziną šienapjovei.
Atėjusi pas architektą Gytį Narauską E.Vaškevičiūtė nubraižė būsimo namo planą ir paprašė pakoreguoti, kad pastatas derintųsi prie kaimo vietovės. Ji norėjo vienos didelės patalpos ir dviejų miegamųjų su dviem voniomis. Virtuvėje paprašė suprojektuoti daug langų ir spintelių po jais – apie tai daug metų svajojo.
Eglė pageidavo vieno aukšto namo, nes nenori senatvėje ristis nuo laiptų. Vieno aukšto name daugiau erdvės, o 5 hektarų sklype vietos taupyti nereikėjo.
Kartais teko pagudrauti
Vadovaudama savo namo statyboms E.Vaškevičiūtė tikina nė karto nepajutusi statybininkų paniekos. „Namo statybas reikia prižiūrėti, bet dar reikia žinoti, ką prižiūri”, – aiškino moteris. Statybos tęsėsi metus, o prieš tai Eglė metus laukė, kol nusėdo pamatai. Kartais su meistrais tekdavo ir pagudrauti.
Ji drąsiai keitė namo projektą: aukštino miegamojo palanges, vengdama smalsuolių žvilgsnių, atsisakė langų per visą sieną, vieną terasą uždengė stogu, kurio likučius panaudojo virtuvei atskirti. Kai pinigai beveik ištirpo, slankiųjų durų spintą vonioje platino sienos imitacija, o kabyklas sukonstravo iš atlikusių baldų durų.
Dabar Eglė džiaugiasi, kad nusileido architektui ir įrengė langus ties stogo sudūrimu. Pro ten krintanti šviesa labai pagyvina 100 kvadratinių metrų patalpą.
Moteris miega nutvieksta mėnulio, o ją pažadina tekanti saulė. Nuo svetainės minkštasuolių gali stebėti praeinančias stirnas, sklandančius erelius ir nuo žuvų raibuliuojantį kūdros paviršių, čia knibžda ir vėžiai.
Matysis ir upė
E.Vaškevičiūtė jau turi leidimą kirsti krūmus palei Nemuną. Tuomet iš namo galės gėrėtis upe. Dar reikia įrengti pirtį, aptverti tvorą ir arčiau Nemuno iškasti kūdras, nes toje vietoje gausu šaltinių.
Nuožulnų kranto šlaitą ji norėtų apsodinti kaimiškomis gėlėmis ir mano, kad Druskininkuose atsirastų jų pirkėjų.
Ji vertina vaizdą pro langą ir svarsto, ką dar norėtų matyti iš savo terasos. Jau parengta vieta ir židiniui.
Kelis pasiūlymus pastatyti namą ir draugams ji atmetė net nesvarsčiusi – E.Vaškevičiūtės manymu, tam reikėtų kur kas rimtesnių žinių.
Griežtai draudžiama Druskininkietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Druskininkietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Druskininkietis.lt nuorodą.
Kraunama...
