2012 m. Gegužės 20 d., Sekmadienis,
2012 sausio 5 11:58, www.alfa.lt
Druskininkų miškų urėdija bei privatūs miškininkai susirūpinę, kad gražiausius pušynus niokoja kenkėjai.
Kai kurie medžių spygliai nugraužti trisdešimt - penkiasdešimt procentų. Jeigu nebus imtąsi priemonių, kenkėjai apims vis didesnius plotus ir pasmerks pušynus mirčiai.
Druskininkų miškų urėdija valdo 27 tūkstančius hektarų valstybinių miškų. Kasmet atkuriami iškirsti plotai, ugdomi jaunuolynai.
Tačiau Druskininkų miškų urėdo Zenono Naujoko teigimu didelė problema – miško kenkėjų vabzdžių invazijos. Pagrindiniai kenkėjai yra pušinis sprindis, pušinis verpikas ir pušinis pjūklelis.
Šie kenkėjai graužia pušų spyglius.
Urėdo teigimu pušų spygliai, kaip ir medžių lapai, atlieka tuos pačius procesus, t.y. garina vandenį, atlieka fotosintezę. Dėl nugraužtų spyglių pušys silpsta, tampa pažeidžiamos ir tuo pačiu prieinamos kitiems kenkėjams.
„Čia kaip uždarame rate. Yra minėtieji kenkėjai, kuriais minta dar kiti kenkėjai, šiais minta paukščiai, tačiau blogiausia, kad nukenčia nusilpęs. Šiuo atveju, nusilpusios pušys džiūsta,“- pasakoja urėdas.
„Atlikus detalias apskaitas rasta, kad kenkėjai yra pažeidę apie 1300 hektarų pušynų plotą. Jeigu nieko nedarysime, jie dar labiau išplis, o tada kova su jais bus sunkesnė.“
Zenonas Naujokas pasakoja, kad ši žiema kol kas nepalanki pušų spyglių graužikams. „Jiems gerai, kai būna šalta, o šiuo metu jie yra samanose, kur šilta, drėgna ir gali užpulti pelėsis.
Todėl tikėtina, kad didelė dalis šių kenkėjų žus. Pavasarį miškininkai jų ieškos samanose, tačiau jau aišku, kad reikės pušis apdoroti chemiškai-‚ sako Z. Naujokas.
„Numatoma Druskininkų girininkijoje aviacijos pagalba nupurkšti apie 1100 hektarų ploto židinį, kurio 44 procentus sudaro valstybiniai miškai, kiti - privatūs.
Tokiais atvejais yra naudojamas Lietuvoje oficialiai registruotas augalų apsaugos produktas, hormoninis preparatas Dimilin SC 48.“
Pasak Druskininkų miškų urėdo Zenono Naujoko su spyglių graužikais sunku kovoti dar ir todėl, kad jie labai gausiai dauginasi. Per metus kirminas gali padėti nuo šimto iki trijų šimtų kiaušinėlių ir tą daro du kartus.
Tai ne pirmas kartas, kai šio krašto pušynus užpuola spyglių graužikai. Pasak urėdo Zenono Naujoko, mokslininkai tyrinėja jų atsiradimo priežastis ir kelius, tačiau viena aišku, kad medžius reikia gelbėti.
Šiai Dzūkijos pušynų sanitarinės būklės situacijai bei priemonių taikymui aptarti Druskininkuose buvo organizuojamas Koordinacinės tarybos miško sanitarinės apsaugos klausimais posėdis.
Kai kurie medžių spygliai nugraužti trisdešimt - penkiasdešimt procentų. Jeigu nebus imtąsi priemonių, kenkėjai apims vis didesnius plotus ir pasmerks pušynus mirčiai.
Druskininkų miškų urėdija valdo 27 tūkstančius hektarų valstybinių miškų. Kasmet atkuriami iškirsti plotai, ugdomi jaunuolynai.
Tačiau Druskininkų miškų urėdo Zenono Naujoko teigimu didelė problema – miško kenkėjų vabzdžių invazijos. Pagrindiniai kenkėjai yra pušinis sprindis, pušinis verpikas ir pušinis pjūklelis.
Šie kenkėjai graužia pušų spyglius.
Urėdo teigimu pušų spygliai, kaip ir medžių lapai, atlieka tuos pačius procesus, t.y. garina vandenį, atlieka fotosintezę. Dėl nugraužtų spyglių pušys silpsta, tampa pažeidžiamos ir tuo pačiu prieinamos kitiems kenkėjams.
„Čia kaip uždarame rate. Yra minėtieji kenkėjai, kuriais minta dar kiti kenkėjai, šiais minta paukščiai, tačiau blogiausia, kad nukenčia nusilpęs. Šiuo atveju, nusilpusios pušys džiūsta,“- pasakoja urėdas.
„Atlikus detalias apskaitas rasta, kad kenkėjai yra pažeidę apie 1300 hektarų pušynų plotą. Jeigu nieko nedarysime, jie dar labiau išplis, o tada kova su jais bus sunkesnė.“
Zenonas Naujokas pasakoja, kad ši žiema kol kas nepalanki pušų spyglių graužikams. „Jiems gerai, kai būna šalta, o šiuo metu jie yra samanose, kur šilta, drėgna ir gali užpulti pelėsis.
Todėl tikėtina, kad didelė dalis šių kenkėjų žus. Pavasarį miškininkai jų ieškos samanose, tačiau jau aišku, kad reikės pušis apdoroti chemiškai-‚ sako Z. Naujokas.
„Numatoma Druskininkų girininkijoje aviacijos pagalba nupurkšti apie 1100 hektarų ploto židinį, kurio 44 procentus sudaro valstybiniai miškai, kiti - privatūs.
Tokiais atvejais yra naudojamas Lietuvoje oficialiai registruotas augalų apsaugos produktas, hormoninis preparatas Dimilin SC 48.“
Pasak Druskininkų miškų urėdo Zenono Naujoko su spyglių graužikais sunku kovoti dar ir todėl, kad jie labai gausiai dauginasi. Per metus kirminas gali padėti nuo šimto iki trijų šimtų kiaušinėlių ir tą daro du kartus.
Tai ne pirmas kartas, kai šio krašto pušynus užpuola spyglių graužikai. Pasak urėdo Zenono Naujoko, mokslininkai tyrinėja jų atsiradimo priežastis ir kelius, tačiau viena aišku, kad medžius reikia gelbėti.
Šiai Dzūkijos pušynų sanitarinės būklės situacijai bei priemonių taikymui aptarti Druskininkuose buvo organizuojamas Koordinacinės tarybos miško sanitarinės apsaugos klausimais posėdis.
Griežtai draudžiama Druskininkietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Druskininkietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Druskininkietis.lt nuorodą.
Kraunama...
