Briuselyje įsibėgėja diskusijos dėl ypatingos svarbos, tačiau Lietuvoje kol kas mažai žinomo Europos Komisijos pasiūlymo dėl 2014–2020 m. sanglaudos politikos principų. Jeigu EK pasiūlymas nepasikeis, Lietuva šiuo finansiniu laikotarpiu gaus vienu milijardu eurų (arba 14 proc.) mažiau paramos lyginant su dabartiniu laikotarpiu. Panašiai nukentėtų ir kitos mažesnės ES šalys Latvija, Estija ir Vengrija.

Lapkričio 28 d. aukšto lygio susitikime Briuselyje Lietuvos regiono atstovas, Druskininkų savivaldybės meras, LSA prezidentas Ričardas Malinauskas aštriai sukritikavo Europos Komisijos pasiūlymą mažinti struktūrinę paramą silpniausi išsivysčiusiems regionams ir didinti ją turtingesniems.

„Ar esame taip griežtai baudžiami dėl to, kad geriausiai įsisaviname paramą?“, „O gal skriaudžiami dėl to, kad esame mažos šalys, kurioms itin sunku apsiginti?“ – šiuos ir kitus ne itin malonius klausimus Lietuvos Savivaldybių Asociacijos prezidentas bei ES Regionų komiteto narys R. Malinauskas kėlė Europos Sąjungos valstybių narių ambasadorių bei ES regionų bei savivaldos lyderių susitikime, kurį suorganizavo ES Regionų komitetas (RK).

Lietuvos atstovas susitikime akcentavo, kad sanglaudos politikos esmė yra siekti kuo vienodesnio visų Europos regionų išsivystymo, teikiant paramą būtent silpnesniems regionams, primindamas, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui sudaro tik 55 proc. ES vidurkio.

Apie „dramatiškai mažinamas sumas“ Baltijos šalims bei Vengrijai kalbėjo ir Vengrijos Nuolatinis atstovas ES ambasadorius Peter Gyorkos, o Bulgarijos atstovas pareiškė, kad tokiu Komisijos pasiūlymu „aukojamas ES solidarumo principas“.

Visgi kitų šalių ar regionų atstovai vengė nemalonaus sanglaudos mažėjimo silpniau išsivysčiusioms šalims klausimo bei daugiausiai diskutavo kitais reformų aspektais.

Pasibaigus susitikimui R. Malinauskas sulaukė išsikirtinio RK prezidentės Mercedes Bresso dėmesio: ši apgailestavo, jog Baltijos regionai bei Vengrija tapo EK sanglaudos pasiūlymo auka. Anot Bresso, tai atsitiko dėl to, kad dėl stipriai išaugusio Lenkijos BVP Komisija buvo priversta riboti paramą, nes kitaip, pagal dabartinę skaičiavimo metodiką, Lenkijai tektų neproporcingai didelė struktūrinės paramos dalis. Savo ruožtu, RK vadovė pažadėjo, jog RK stengsis labiau subalansuoti savo nuomonę sanglaudos reformų atžvilgiu bei ragins Komisiją surasti tinkamą sprendimą ir toms negatyviai pasiūlymo paveiktoms šalims.

Europos Komisija (EK) spalio 6 d. priėmė 2014–2020 m. sanglaudos politikos teisės aktų rinkinį, kuriiame siūlo apriboti struktūrinės paramos lygį valstybėms iki 2,5 proc. BVP. Kadangi Lietuva, bandydama įveikti ekonominę krizę, 2009 metais ėmėsi kraštutinių taupymo priemonių, šalies BVP sumažėjo beveik 15 proc. Nors Lietuva šiuo metu pirmauja tarp valstybių narių įsisavinant struktūrinę paramą, sumažėjęs šalies BVP ir EK siūlomos itin žemos paramos „lubos“ lemtų tai, jog ateinančiu daugiamečiu finansiniu periodu ji prarastų dalį dabartinio struktūrinės paramos dydžio.

Šiuo metu EK pasiūlymą svarsto tiek valstybių narių vyriausybės, tiek ES institucijos. Nors Europos Parlamentas taip pat turės teisę keisti EK pasiūlymą, visgi lemiamą žodį turės valstybės narės. Planuojama, kad susitarimas tarp šalių bus pasiektas iki 2012 m. pabaigos.